- vilninis
- 1 vilnìnis, -ė adj. (2) NdŽ, vìlninis (1) žr. 2 vilniškis: 1. Apsivedė (nj.) tą vilnìnį vyrą, bet gerai sutaria su tais uošviais Snt. Nuvežė Vilniun, tai ir vìlninis doktarius nieko nepadėjo Rš. 2. Vìlninė duona Dglš. Vilnìnis [autobusas] daba atvažiuos Všt. Visi skaitė Ksavero patiekiamus laikraščius ir knygeles, pirmiau prūsinius, dabar vilninius leidinius Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.